valkioti

1 válkioti, -ioja, -iojo tr. K, J, Rtr, 42, NdŽ, FrnW, , val̃kioti NdŽ, Kin iter. vilkti. 1. SD400, R, , 416, Sut, J, M, L205, Š, ŠT207, NdŽ žeme traukyti, tąsyti, tampyti: Válkioja grandinę 1. Neválkiok po stalą šaukšto! Alks. Šuva nučiupo sūrmaišį ir válkioja po kiemą Dkk. Šen ir ten valkioju R310, 415. Biškį pašoks, paskuo anie tą padarytąjį piršlį kars, paskuo ten val̃kios, ves į darželį Lpl. Užmuštas gyvates piemenys dažnai valkiojo, tąsė Vaižg. Keli vyriškiejai, palipusys ant bažnyčios lubų, mėtliojo pro skylę bjaurias lėčynas kipšų, katras kiti, bažnyčio[je] stoviantys, grobstė, draskė, mušė, po šventorių valkiojo M.Valanč. Kiti teipag jį (Jėzų) nu stulpo atrišę už plaukus valkiojo ir aną kojomis myniojo ŽCh184. Pargrįžęs karaliūnas liepė įkaitinti akėčias ligi raudonumo, paskum už melavimą pamotę ant jų – ir valkiot LTR(Ig).intr. braukyti, liesti: Pradėjo su ranka val̃kioti palei koją Akm.volioti: Jis valkioj mane pelinuosu BBRd3,16. 2. R, , N, NdŽ, Brt žr. 1 valkiuoti: Akėčioms, kurios lenda giliai į žemę, reikia sausesnės žemės valkioti J.Krišč. Jau lyses válkioja Gs. Avižom nereikia válkiot Ig. Eik válkiok, o aš einu sėtų Sv. Čia reikia pirma válkiot, tai paskui sėt Užp. Válkiot ir mažas vaikas moka Kt. | refl. tr. NdŽ. 3. M, NdŽ nešioti ant rankų, rankose, tampyti: Ana mañ’ válkiojo válkiojo an vieną pusę, an kitą [užkalbėdama nuo rožės] Žb. Kamgi čia tą kačioką valkioji?! Slm. Tus mažūsius [vaikaičius] ans (senelis) val̃kio[ja] kaip katinas pelę End. Daba didžiausis vaikas tebė[ra] ant rankų val̃kiojamas Sd. Po Danską vaikščioja, šviesų kardą valkioja TDrVII92. Tatai, matušelė, ašarų tavo jau verpelė privarvėjo, kurią aš turiu valkioti M.Valanč. Kam tą nereikalingą šlamštą valkioti, kai ir savo sunykusio kūno per apstu M.Katil. Matai šitą kaladę, tai ir valkiosi kol gyvas, supranti? BsPIII61. | prk.: Aš taip išalkęs, kad vos ne vos kojas valkioju V.Piet.nelankstant per kelį vilkti (koją): Dvejus trejus metus fronte išsimušiau – koją ir válkioju Slm. | refl. M, NdŽ. 4. NdŽ, Ėr nešioti ar vežioti iš vienos vietos į kitą, gabenti: Nedavė kraut prie namų lentų, dabar, kad nori, válkiok Slm. Senesni žmonys val̃kiodavo pėdelius, surištus statydavo į gubas Sk. Arklius nuvedei sau į aptvarą – ne tų lenciūgų val̃kioti, ne nėko Kl. Su dum traktoriais val̃kio[ja] mėšlus DūnŽ. Kad bebūs palaikiai ratai, tad jau anus paliks mėšlams val̃kioti Plt. | Kai jūs einat par ūlyčią, jūs purvus valkiojat LTR(Ms). | refl. tr. NdŽ. 5. grobstyti, nešioti, vogti: Kas tas lentas val̃kio[ja]? DūnŽ. 6. menk. vedžiotis ar vežiotis kartu su savimi: Val̃kiojo muni, vadžiojo visur – pavargau kaip šuo Krš. Da val̃kio[ja] muni po poliklinikas End. Ale kam reik tą vaiką mažilelį val̃kioti – dar apsirgs End.1 versti kur vykti, prievarta vedžioti ar vežioti, tąsyti, tampyti: Válkioja po teismus, kalėjimus NdŽ. Jas plikai išdarę valkiojo miestu pagal M.Valanč. Po ligonines aną val̃kiojo Yl. 7. 42, NdŽ nuolat dėvėti, nešioti, trinti: Kam šiokiandiej válkioji išeiginius rūbus? Š. Naujo drabužio neválkiok kasdien . A ilgai, matysu, tu švarką taip val̃kiosi DūnŽ. Kam tu šventadienes drapanas kasdien valkioji?! Krs. Aš šit mamalės nabaštikės val̃kioju [baltinius] End. Čia yr toks skuduras susiūtas, kad baisiausis – nu i val̃kiok Vvr. Parplyšta tos paputės po dirvas válkiojant Kp. | prk.: Val̃kioju val̃kioju – reiks tą Gedrimaitę imti DūnŽ. Ta merga kaip šliurė – visi bernai ją válkioja Jnš. | refl. tr. NdŽ.L206, tepti, teršti, purvinti: Válkioti, taškyti, laistyti, tepti I. | refl. Š. 8. prk. be reikalo ar bloguoju minėti vardą, vardyti: Kad jau ir sutepei savo sąžinę tu, veidmainy, tai nors Šimonių vardas tegu nebus valkiojamas po kalėjimus I.Simon. Válkioti Dievo vardą . Tiek metų Dievą val̃kiote val̃kiojo – nesą, o atsirado! Rdn. Tu vardą pono tavo Dievo nevalkiok (piktai nevartok) BB2Moz20,7. Svetimoje katalikų šalyje neduotų dovanai valkioti katalikų bažnyčios vardo A.Sm. 9. refl. SD1189, SD15,130, R, R310,311, , 415,416, Sut, I, KBII194, M, J, L, ŠT38,126,207,220, Rtr, NdŽ, menk. bastytis, slampinėti, šlaistytis: Valkiotisi Q574. Valkiotis po svietą N. Válkiojasi su padaužomis 1. Kurių šunų čia valkiojies?! Š. Val̃kiojos toks vienas – pasakų ieškojo DūnŽ. Jaunimas buvo nepaklydęs, patvoriais nesiválkiojo Pnd. Viena būtumi val̃kiojęsys po nibres, būtumi paskutine apšaukta Krš. Boboms tik val̃kioties, o darbo dirbti! Šv. Ko jūs čia, žalčiai, val̃kiojatės, baltoms šlebėms apsivalksčiusios?! Pln. Dyki [miesčioniukai] – i val̃kiojas kaip šunys Rdn. Val̃kiojos val̃kiojos par naktes – i susigavo vaiką Varn. Besival̃kiodamas turi kokią paną pasiskirti Sg. Vyrai, kur neválkiodavos, tai tie i pančių vydavo, i ką Vlkš. Bijau, ka nuval̃kiotumis [vaikaitis] kur, da įkris Gršl. Tik nevelkiatės po tako i naktimis neval̃kiokiatės Kl. Ko tu válkiojies, ar aš viena grėbsiu?! Pnm. Pragėrė viską, o dabar pakiemėm ir válkiojas Pnd. Geria, válkiojasi kab žebrokas applyšęs Drsk. Válkiojas pakraščiais kuliganai, tai obuolius krečia PnmR. Kogi te be reikalo po Pakalnius válkiojies? Lel. Čigonai naktį nesválkioja, tik dieną Plvn. Mokytis tingi, dirbt niekur neina, tik válkiojasi Ūd. Sakau, kur válkiojies šituoj laiku: visas svietas miegti, o tu kap piktos dvasios apsėstas, su tom knygom daužais LKT380(). Gaspadinės kelios dienos nėra, válkiojas Snt. Bernas būtų nieko, tik naktim válkiojasi Br. Válkiojiesi, namo nepareini – jau tavęs ir šunes pradeda nepažyt Mrj. Tai čia, tai čia valkiojasi Ėr. Sako, nesival̃kiok, i nevadys niekas valkata, o ka tu val̃kiojies, nu kai tave vadyt reikia? Rd. Tai kur val̃kiojies, ka namie rast negal? Škn. Neval̃kiokias po sodą, nepjudyk sodos šunų! Pln. Nesiválkiojo žmones tep – nuo vaiko dirbo Pjv. Užsimegzk an juostos mazgą: ka man nesválkiotai naktimi! Pv. Miestely jomarkas, tai ir valkiojasi, ieškodamas progos burną išmesti LzP. Vaiduliais tai būną tie patys velniai, kurie ant žemės valkiojasi BsV237. | Nėkas nėra: šunys bei zuikiai val̃kiojas į tą girę Vyž. Užuodę briedieną, valkiojosi staugė vilkai A.Vien. | prk.: Po krūtinę bados i bados [skausmas], jei ne – į galvą, jei ne – į žandą, kaži, a tas pats val̃kiojas? End. ^ Ir valkiosis kaip nekrikštyta dūšia J.Jabl. Darbo nusitvertum – válkiojiesi lyg pantis pievoj Vlkv. Válkiojasi be darbo, lyg šuva pašautas Ig. I val̃kiojas kai meisininko šuo NmŽ. Val̃kiojys kaip avis be kepenų Dr. Aš seniau į dangų žiūrėjau, o dabar po žemę valkiojuos (šluota) Lnkv.artimai draugauti, nuolat susitikinėti, vaikštinėti, šlaistytis su kitos lyties asmeniu: Válkiotis su mergina NdŽ. Du metu válkiojos – apsiženijo Kdn. Turia baigt mokyklą, o nesival̃kiot tei [p]Jrb. Parsiskyręs, i val̃kiojas su visokioms mergoms Krš. I vaiką turia, i su kavalieriais válkiojasi Upn. 10. refl. NdŽ menk. iš lėto vaikštinėti, slankioti, kiūtinėti: Ka galėtumi pasenęs dar val̃kioties su lazdele End. Da aš be lazos válkiojuos Nmk. Ko tu válkiojiesi po laukus?! Bsg. Mačiau, kad ans val̃kiojės čia už kūtei Trk. Visumet kaip gunčai išalkę, val̃kiosias partįsę, o dabar žmonys privalgę KlvrŽ. Par kaimą kaipgi eisi, sakis – dykos valkiojas Slm. Galvo[je] sklerozė yr – i valkiokias kaip nusprogęs Yl. I tol, sako, gavau val̃kioties, kol pavargau Tl. Per šlapia tokiemi po daržus válkiotis DrskŽ. Neapsimoka dėl kokio musmirio val̃kioties End. Iš paskuo val̃kiojas i veiza Rdn. Visą dieną válkiojaus po gryčią Tj. Ko aš čia pėsčias válkiosiuos! – su mašina važiavau Adm. Tėvas bagotas, o dukterys pusnuogės válkiojas Šmn. Bil dabar válkiojuos, tai geriau Pšl. Daba val̃kiojuos teip kaip negyvas Sdb. Koki gi te be sveikata, tik ką kad válkiojuos, o daugiau jau nieko nebėr Slm. Nugi bet válkiojies pakraščiais – nebėr sveikatos Kp. Ka teip da gali válkiotis, kad ir dirbt nebegali, ale ka da pats paeini, pats atsiguli, pats atsikeli Jdp. | Tę jaučias jau nemažas válkiojas palaidas Sb. Iš kurgi jie turės pieno, ka te karvės válkiojas lauke Slm. Kartą valkiojosi girioj vilkas ir susitiko mažą vaiką, vardu Petriukas LTR(Pns). Val̃kiojas mojaus vabalai kaip nykščio galai Všv. Negaliu – válkiojas [musės] te po kambarius Dg. Juodvarnis juodas, válkiojas prieš lietų Btg. Varnos pažemy válkiojas (skraido) prieš lietų, aukštai skraido – pagada Pnm. Žali kirminai užeis – val̃kiojos (šliaužiojo) kaip kumet DūnŽ. Gi čia jų (gyvačių) seniau val̃kiodavos Lnkv. ^ Ko valkiojys kaip grobą pūtęs? LTR(Skd).vaikščiojant ieškoti: Val̃kiojaus pieno, negavau Rdn.NdŽ nuolat ateidinėti, užeidinėti, būti, lankytis, slankioti kur, į ką: Kurčiokas, neisiu už jo – testa nesiválkioja Drsk. Nesiválkioju nė į vakarėlius Snt. Aš nesiválkioju pagal bobas – darbo lig ausų Btg. Netikęs – niekur nesvalkioju, nieko nepamatau, nežinau Kvr. Buvo šaltyšius, tas iš karčemos į karčemą nesivalkiojo Tat. Kas čia tik yr val̃kiojęsis į tus žirnius! Rmč. Kur tokiai surūgėlei po žmonis val̃kioties! Krš. Bobos válkiojas pakiemiais pletkus nešiodamos Šmn. Aš jau senai po ligonines válkiojuos – sergu ir sergu Svn. Sulig tuo laiku Petriukas ir paprato valkiotis par rubežių MitIII114 (M.Valanč).būti gyvam, šiaip taip gyvuoti: Daug vargo pakėliau, ale val̃kiojuos Nmk. Be klapato gyvenau, ėdžiau, ką norėjau – i daba tebsival̃kioju Sd. 11. refl. Š, , Prk būti ne savo vietoje, mėtytis, painiotis, voliotis: Valkiotis po kojų N. Kad po akimis nesiválkiotų NdŽ. Toj pievoj kaulai ilgai válkiojos Šlvn. Kaplys – kirvis negadnas, válkiojas pamestas kur bobų Rdš. Maž ir dabar tebesiválkioja tas kirvelis Šmn. Dar̃ tę kur válkiojasi tokis vienas apskritus, kitas tokis rinčiuotas kočėlas Pns. Tą skudurą meskit į ugnį, sudegykit, ka jojo nesiválkiotų Graž. Sukočiok baltinius ir padėk, kad nesival̃kiotų po aslą Krp. Šiemet mes vėlai nuskutom dobilienas, tai sėjant rugius dar valkiojosi velėnos neišpuvę Mrj. Padėdavo knygą, teip nesiválkiodavo, bardavos [tėvai]: paskaitei – ir turi padėt Ppl. Jos (raganos) taukai ir dabar po žemę valkiojasi LTR(Brt). Skiedros valkiojosi aplinkui triobas V.Piet. Pašiūrės asloje iš tiesų valkiojosi visokių šakigalių, aplaužytų šluotražių V.Myk-Put. | prk.: Válkiojasi (maišosi) žodžiai svetimi Mrc. ^ Geras daiktas ant kelio nesivalkioja KrvP(Mrk). Negeras ir ant kelio válkiojas Dkš.
◊ ant liežùvių (liežùviais) válkioti apkalbėti: Įsivelsi į kokią kvailą istoriją, ir paskui valkios visi ant liežuvių V.Myk-Put. Tai, sakai, ir Adelę liežuviais valkiojo? J.Balt.
liežùvį (liežiùvį) válkioti be reikalo šnekėti, pliurpti: Tai kam válkioji liežiùvį, kad nemisliji teip daryt?! Mžš.
\ valkioti; apvalkioti; atvalkioti; įvalkioti; išvalkioti; nuvalkioti; pavalkioti; parvalkioti; pervalkioti; pravalkioti; privalkioti; suvalkioti; užvalkioti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • valkioti — válkioti vksm. Šuõ válkioja grandi̇̀nę po kiẽmą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • valkioti — 2 ×valkioti, ioja, iojo tr. NdŽ valku, kočėlu lyginti (drabužius): Rankoje laikė krestelę su skalbiniais, kuriuos buvo nusinešusi valkioti Db …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • valkiojimas — sm. (1) Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, val̃kiojimas (1) NdŽ; Sut, val̃kiojimos ind. → 1 valkioti: 1. Sut Apie kaladės (blukio) valkiojimą Žemaitijoje XIX a. pr. rašo J. Pabrėža rš. 2. NdŽ, Brt Sunkus valkiojimas – žemė įdžiūvus Ig. Šios trąšos reikia… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • valkoti — val̃koti, oja, ojo, valkoti; Kos58 1. žr. 1 valkioti 1: Padėk, neval̃kok [žaislo], – sutraukysi, ir bus po gražumų Slm. ^ Val̃ko[ja] kaip katė pūslę DūnŽ. 2. žr. 1 valkioti 6: Kitą kartą jug tokias motriškas par kiemus val̃kojo nu kits kito –… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pervalkioti — 1 pervalkioti tr. 1. SD1146, NdŽ iter. pervilkti 1. 2. NdŽ kurį laiką valkioti, gabenti į kitą vietą. 3. NdŽ valkioti, dėvėti (drabužį). 4. refl. menk. kurį laiką prasivalkioti, išslampinėti: Visą dieną persivalkioti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pravalkioti — 1 pravalkioti tr. 1. NdŽ iter. pravilkti 1. 2. NdŽ kurį laiką valkioti, tampyti. 3. praskleisti, praskirti: Tas žoles pravalkioji ir gaudai rankom [žuvis] Vv. 4. pradėti valkioti, dėvėti, ryšėti, pranešioti: Šitos [skarelės] neryšėju, o kas gi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • valkyti — valkyti, val̃ko, val̃kė NdŽ 1. Ser, NdŽ žr. 1 valkioti 1. 2. žr. 1 valkioti 3: Valkau maišus po malūną rš. Toks jaunikaitis negali panešti, ką aš, sena moteriškė, kasdien valkau J.Balč. 3. refl. R311, MŽ416, KŽ žr. 1 valkioti 8 (refl.) …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvalkioti — 1 išvalkioti tr. K, Š, NdŽ, KŽ; SD1204 1. pakankamai ilgai valkioti žeme: Tai tie broliai tuojaus tą raganą pririšo prie arklio uodegos ir, išvalkioję po visus laukus, sudraskė BsMtI82. 2. R, N, KI151, Klvr, Mrj valkėmis išlyginti, išakėti (ppr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pavalkioti — 1 pavalkioti tr. NdŽ 1. kiek valkioti žeme, dugnu: Sako, da gerai ją pačią pavalkiojo [jautis] po daržą Krs. O kur gausi laivelį? Su kuo tą blizgę pavalkiosi? K.Saj. [Žeme vilkosi] jau gerokai po dumblą pavalkiotos [sijono] padalkos rš. 2.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • tąsyti — tąsyti, tą̃so, tą̃sė tr. KBII176, K, DŽ, KŽ; R, MŽ, Sut, M, L iter. tęsti. 1. N, Rtr paėmus už ko nors traukyti, tampyti: Arkliai netą̃somi žengia ir žengia NdŽ. Ką tu, šelmi, darai, kam tu katiną už uodegos tąsai?! Kpč. Tą̃so vaikaitis už… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.